Kamštis – viena ypatingiausių gamtos medžiagų: natūrali, atsinaujinanti ir draugiška gamtai.
Kamštiena – tai kamštinio ąžuolo (Quercus suber L.) išorinė žievė. 100 % natūrali ir pakartotinai perdirbama, ji aplinkosaugos, socialiniu ir ekonominiu požiūriu yra viena universaliausių medžiagų pasaulyje.
Žievė nuimama nekertant medžio – ją atsargiai nulupa įgudę specialistai gegužės–rugpjūčio mėnesiais, kai medis auga aktyviausiai. Kamštinis ąžuolas vienintelis medis, kurio žievė atsinaujina, o jis pats gyvena vidutiniškai 200 metų.
Istorija ir sandara
Tūkstančius metų kamštinis ąžuolas saugo, įkvepia ir žavi žmogų. Jau V a. pr. m. e. kamštiena buvo naudojama vyno amforoms sandarinti, batams, plūdėms ir žvejybos reikmenims, vėliau – kaip šalčio ir drėgmės izoliatorius, o XV–XVI a. ja sandarintos karavelės, kuriomis portugalų jūrininkai leidosi atrasti pasaulio.
Kamštis – augalinis audinys, sudarytas iš milijonų porų, užpildytų į orą panašiomis dujomis. Ši į bičių korį panaši ląstelių struktūra suteikia jam didelį elastingumą: suspaustas kamštis akimirksniu stengiasi grįžti į pradinę formą. Jis lengvas, chemiškai inertiškas, atsparus drėgmei ir biologiškai suyrantis.
Savybės
Kuo ypatingas kamštis
Akustinė izoliacija
Kamštiena mažai praleidžia triukšmą ir vibraciją: dujos jos ląstelėse uždarytos mažose nepralaidžiose porose.
Šilumos izoliacija
Ląstelėse esantis oras – puikus izoliatorius, todėl kamštienos šiluminis laidumas labai mažas esant įvairioms temperatūroms.
Atsparumas ugniai
Natūralus antipirenas: dega be liepsnos, degdamas neišskiria nuodingų dujų ir nepalaiko degimo.
Elastingumas
Suspaustas iš vienos pusės, kamštis nepadidėja iš kitos ir prisitaiko prie temperatūros bei slėgio svyravimų, išlaikydamas savybes.
Lengvas ir plūdrus
Daugiau kaip 50 % kamščio tūrio sudaro oras, todėl jis labai lengvas ir plūduriuoja vandenyje.
Hipoalerginis
Kamštis nesugeria dulkių, todėl padeda apsisaugoti nuo alergijų ir tinka sergantiesiems astma.
Nepralaidus skysčiams
Dėl ląstelių sienelėse esančio suberino kamštis praktiškai nepraleidžia skysčių ir dujų, o drėgmė jo savybių nekeičia.
Atsparus dilimui
Korio struktūra suteikia kamštienai didelį atsparumą dilimui, smūgiams ir trinčiai.
Malonus ir šiltas
Natūrali tekstūra sujungia minkštumą ir lankstumą – kamštinį paviršių malonu liesti ir vaikščioti basomis.
Kamštinių ąžuolų miškai
Gyvybės židinys
Net mažiausias kamščio gabalėlis jūsų namuose primena apie nuostabų kraštovaizdį – kamštinių ąžuolų mišką. Tokie miškai vakarų Viduržemio jūros baseine užima daugiau kaip 2,2 mln. akrų, apie 90 % jų auga Portugalijoje, Ispanijoje, Maroke ir Alžyre.
Portugalija, kurioje auga trečdalis visų kamštinių ąžuolų, pagamina 55 % pasaulio kamštienos. 2011 m. Portugalijos parlamentas vienbalsiai paskelbė kamštinį ąžuolą nacionaliniu medžiu, o įstatymu jis saugomas nuo XIII a.
Šie miškai – unikali ekosistema, prilyginama Amazonės ar Borneo: juose gyvena daugiau kaip 200 gyvūnų ir 135 augalų rūšys. Nuimant kamštieną nenukertamas nė vienas medis.
- Saugo dirvožemį nuo erozijos ir dykumėjimo
- Reguliuoja vandens ciklą ir mažina gaisrų riziką
- Ilgai sulaiko ir kaupia anglies dvideginį
- Kuria didelę biologinę įvairovę
Faktai ir įdomybės
Ar žinojote?
Ar kamštis naudingas sveikatai?
Taip. Porto universitete atlikti tyrimai atskleidė, kad kamštis turi antioksidacinių ir antikancerogeninių savybių, o Bordo II universitetas nustatė, kad kamščiai šias savybes perduoda vynui. Be to, kamštis, naudojamas grindims ir avalynei, padeda gerinti laikyseną ir mažina fizinį krūvį.
Ar žinojote, kad kamštis naudojamas kino efektams?
Dėl lengvumo kamštienos granulės naudojamos sprogimams imituoti – tokiuose filmuose kaip „Total Recall“, „Gangsterių būrys“ ar „Neįmanoma misija“. Išplėstinis regranuliuotas kamštis naudotas filmuose „Vaiduoklių medžiotojai“, „Vulkanas“ ir „Dantės viršūnė“ krentančioms nuolaužoms ir vulkaninėms uolienoms atkurti. Kai filmuose kulkos pataiko į sieną, išlekiančios dalelės dažnai būna iš kamštienos.
Kodėl kamštis naudojamas erdvėlaiviuose?
Nes jis – puikus šilumos izoliatorius. Kylant raketai ir grįžtant į atmosferą, konstrukciją veikia daugiau nei tūkstančio laipsnių temperatūra. Apsaugai pakanka 1,6–2,5 cm storio kamštinio mišinio dangos, kuria dengiami svarbiausi komponentai, pavyzdžiui, nosies kūgis.
Kamštiena kosmoso projektuose naudojama nuo „Apollo 11“ misijos XX a. 7-ajame dešimtmetyje, o vienas naujausių pavyzdžių – Europos kosmoso agentūros raketa VEGA.
Kur dar naudojama kamštiena?
Dėl technologinės pažangos ir investicijų į tyrimus kamštienos panaudojimas vis labiau stebina: statybos ir architektūra, dizainas, drabužiai, papuošalai ir avalynė, baldai ir apdaila, sveikata ir kosmetika, energijos gamyba, taršos kontrolė ir daugelis kitų sričių.